Fólk ķ įtthagafjötrum į gamla vaxtarsvęšinu

Heimakl 2002Ķ Fréttablašinu ķ dag er įgętis umfjöllun žar sem rętt er viš mig og tvo kollega mķna, žį Ólaf Hr. Siguršsson į Seyšisfirši og Ómar Mįr Jónsson ķ Sśšavķk um stöšuna į landsbyggšinni.  Ķ vištali viš blašamann hélt ég fram žeirri skošun minni aš handstżring hins opinbera žar sem fólki er beint til bśsetu į įkvešnum svęšum sé skašleg.  Frelsi til bśsetu er sķst minna virši en annaš frelsi og sś stefna hins opinbera aš beita opinberri uppbyggingu til aš flytja fólk į milli bśsetusvęša er hrein og bein frelsisskeršing.

Ég vil halda žvķ fram aš į seinustu 10 til 15 įrum hafi fólki veriš beint markvisst į suš-vesturhorniš meš afskiptum rķkisvaldsins.  Įkvöršun var tekin um aš nota rķkisfjįrmagn til aš byggja upp "sterkt" höfušborgarsvęši m.a. til aš męta samkeppni viš śtllönd um hęfa starfskrafta og "auka hagręšiš" ķ rķkisrekstri.  Nįnast öll sś žjónusta sem ekki er beinlķns žörf į aš hafa į landsbyggšinni var fundin stašur ķ borginni.  Andstętt viš yfirlżsta stefnu voru störf og žjónusta flutt į höfušborgarsvęšinu.  Skżr dęmi um žetta mį finna hér ķ Vestmannaeyjum žar sem td. Vinnueftirlitiš, Vaktstöš siglinga, Skipaskošun Siglingastofnunar og margt fleira hefur veriš flutt héšan.  Žį hefur yfirstjórn einnig veriš flutt frį Eyjum og į žaš til aš mynda viš Tollembęttiš og Rannsóknarlögreglu.  Ķ raun mį aš segja aš ef frį eru skildar heilbrigšis- og menntastofnanir eins og skólar og sjśkrahśs ķ višbót viš grunnlöggęslu og slķkt žį sé afar lķtiš af rķkisstörfum eftir į landsbyggšinni (skrifa meira um žaš nęst og žį sérstaklega stoškerfi sjįvarśtvegsins).

Žessi įkvöršun aš efla höfušborgarsvęšiš į kostnaš landsbyggšarinnar varš til žess aš rķkiš lagši eld aš ženslubįli fjįrmįlageirans meš fjölgun rķkisstarfa į höfušborgarsvęšinu.  Bensķniš į eldinn var svo grķšarleg uppbygging į žjónustumannvirkjum og ķbśšarhśsnęši fyrir alla žessa nżju ķbśa.  Nżjar sundlaugar, skólar, leikskólar, menningarmišstöšvar, knattspyrnuhśs og stśkur spruttu upp eins og gorkślur į vaxtarsvęšinu.  Ķ örvęntingu eltu mörg landsbyggšarsveitarfélög žjónustuaukninguna žannig aš enn var kynnt undir bįliš og enn breikkaši bros okkar pólitķkusa žegar klippt var į borša viš vķgslur.  Lįn voru tekin ķ stórum stķl og stólaš į aš žjónustuuppbyggingin myndi skila nżjum ķbśum sem stęšu undir afborgunum meš śtsvarsgreišslu.  Veruleikinn varš annar.  Nś er allt stopp.  Fjįrmįlakerfiš er hruniš og rķkiš žarf aš draga saman um u.ž.b. 20%.  Ķ kjölfariš vill fólk ķ auknu męli komast til žeirra svęša sem ekki fóru žess leiš.  Svęša sem byggja į veršmętasköpun ķ sjįvarśtvegi, landbśnaši og fleiri frumgreina.  Svęša žar sem sķgild gildi eru enn rķkjandi og žjóšfélagshópar standa saman um sameiginlega velverš.  Stétt meš stétt.

Greinin ķ Fréttablašinu hljóšar svo:

Nś ķ kreppunni hefur įhugi fólks į žvķ aš bśa į landsbyggšinni stóraukist og nś žegar fjölgar ungu fólki ķ nokkrum byggšum žar sem slķku hefur ekki veriš aš fagna ķ įrarašir.  Žetta segja Elliši Vignisson, bęjarstjóri Vestmannaeyjabęjar, Ólafur Hr. Siguršsson, starfsbróšir hans frį Seyšisfirši, og Ómar Mįr Jónsson, sveitarstjóri Sśšavķkurhrepps.

Öryggi og fjölskylduvęnt samfélag er eitt žaš helsta sem fólkiš leitar eftir, segja žeir, auk žess sem margir vilja snśa baki viš žeim gildum sem rįšiš hafa rķkjum į sušvesturhorninu.
„Ég held aš žaš felist įkvešin tękifęri fyrir fólk ķ žvķ undarlega umhverfi sem viš bśum viš einmitt nśna,“ segir Ómar Mįr. „Og žaš felst ķ žvķ aš hér [į landsbyggšinni] eru mannlķfs- og
atvinnulķfshęttir reistir į betri grunni heldur en žaš sem hefur veriš aš byggjast upp į svoköllušum ženslusvęšum.“

En ekki geta allir sem vilja flust śt į landsbyggšina; Elliši segir fjölmarga sitja ķ įtthagafjötrum ķ borginni. „Fólkiš hefur elt fjįrmagniš og atvinnuna sem öll hefur veriš į höfušborgarsvęšinu en nś žegar bólan er sprungin situr žaš uppi meš ofurskuldsetta eign svo aš žaš er ķ raun ķ įtthagafjötrum ķ borginni.“

Ómar segir aš rķkiš žurfi aš styšja betur viš bakiš į sprota og nżsköpunarfyrirtękjum į landsbyggšinni. „Viš höfum heyrt mikla umręšu um nżsköpun en žvķ mišur viršast orš og ęši ekki
fara žar saman,“ segir hann. 

Elliši og Ólafur hafa hins vegar hug į öšruvķsi stušningi. „Veigamesti stušningurinn sem viš gętum fengiš frį rķkinu vęri aš fį friš til aš byggja upp okkar atvinnuvegi įn žess aš eiga žaš sķfellt į hęttu aš fótunum verši kippt undan žvķ,“ segir Elliši. „Žaš er óžolandi aš vinna ķ sjįvarśtvegi žegar sķfellt er veriš aš ögra žeim forsendum sem fyrir honum eru.“ Į hann žį mešal annars viš umręšur um eignarupptöku į kvóta og veišileyfagjöldum. „Stundum er ašgeršarleysi af hįlfu rķkisins žaš skįsta,“ segir Ólafur. „Žaš sést vel į fyrirtękjum sem eru alfariš ķ eigu rķkisins, eins og RARIK og Pósturinn. Žar gilda gręšgissjónarmiš sem reytt hafa af landsbyggšinni śt ķ žaš óendanlega ķ nafni óešlilega mikillar aršsemi. En žaš sjį allir hvernig žess hįttar gręšgi hefur reynst žjóšinni.“


Sósķalķsk afskipti af kapķtalisma - Gestapenni

23fef80aa3f0b063d21a0a6bb6f7631f_tryggviFall Kapķtalismanns hefur oršiš vinstrimönnum tķšrętt seinustu vikur.  Upplifun žeirra hefur veriš sś aš rétt eins og hrun kommśnismans var samspyrt viš hrun Berlķnarmśrsins žį sé hrun kapķtalismans samspyrt viš hrun hins ķslenska bankakerfis.  Žessu er ég ekki sammįla en tel žetta mjög skiljanlegt aš vinstrimenn leiti sóknarfęra ķ žessari samtķma söguskżringu.  Minn góši vinur og félagi Tryggvi Hjaltason (sjį mynd hér til hlišar) fjallar um žetta ķ greininni hér aš nešan og hefur žar meš į nż gerst gestapenni hér į sķšunni minni.  Eins og fyrr eru öll skrif gestapenna į žeirra eigin įbyrgš og skošanir žeirra žurfa ekki endilega aš endurspeggla mķnar skošanir (žó aš oft sé žó svo).

Hvaš geršist?

Žaš eru margir sem hrista einfaldlega hausinn yfir įstandinu ķ landinu um žessar mundir. Į innan viš hįlfs įrs tķmabili hefur öllu veriš snśiš į haus į landinu okkar sem ķ įgśst var besta land ķ heimi, algjörlega ósnertanlegt. Eins og gefur aš skilja er mikiš af reišu fólki og hvaš gerir reitt fólk žegar žaš vill ekki įfellast sjįlft sig eša skilur ekki alveg hvernig er komiš fyrir žvķ? Jś žaš finnur sökudólg.

Eitt af fórnarlömbum žessa sökudólgaleitar hefur veriš kapķtalisminn. Ég verš aš višurkenna aš fyrir hįlfu įri, ef einhver hefši sagt viš mig aš ég ętti eftir aš setjast nišur og skrifa varnašarorš fyrir kapķtalismann žį hefši ég nś lķklegast gefiš lķtiš fyrir žaš. En ég hef sterka réttlętiskennd og ég get ekki tekiš undir žaš aš kapķtalķskri stefnu sé um aš kenna hvernig er komiš fyrir Ķslandi. Žvert į móti tel ég aš sósķalķsk afskipti af kapķtalisma hafi heldur valdiš žeirri kreppu sem nś rķkir į Ķslandi.

Ķ lok įttunda įratugarins var fyrirtękjalögum breytt m.a. til žess aš reyna aš koma ķ veg fyrir fjandsamlegar yfirtökur sem žóttu of tķšar į žeim tķma. Žetta leiddi til žess aš starfsmenn fjįrmįlastofnanna, og žį sérstaklega stjórnir žeirra, fengu of mikil völd į kostnaš hluthafa. Žetta er mjög andstętt kjarna kapķtalismans. Yfirmenn fjįrmįlastofnanna gįtu nś ķ skjóli žessara laga nįnast rįšiš eigin launum og forsenda kapķtalismans um aš ef žś stendur žig vel žį er žér veršlaunaš, var brotin. Žessi žróun leiddi svo til žess aš stjórnendur höfšu svokallašar gullnar fallhlķfar, ž.e. aš žaš skipti ķ raun ekki mįli hvernig žeir stóšu sig, žeir myndu alltaf fį borgaš og ef žeir žyrftu aš hętta žį myndu žeir fį vęna starfslokasamninga. Meš žessu var rifinn kjarninn śr kapķtalķskri hugsun um aš žś tekur įhęttu meš žaš sem žś hefur milli handanna og hagnast ķ samręmi viš žaš. Nś er įstandiš oršiš žannig aš žś tekur įhęttu meš žaš sem ašrir eiga og žaš skiptir ķ raun ekki mįli hvort įhęttan borgi sig fyrir žig.
 
Žetta er nįkvęmlega žaš sem viršist hafa gerst mešal ķslenskra fjįrmįlafyrirtękja sem tóku veš, lįn, endurfjįrmögnušu og Guš veit hvaš śt į hlutafé almennings. Žį var einnig lofaš įhęttulausum/litlum fjįrfestingum sbr. peningamarkašsbréf sem var svo braskaš meš (sem jók įhęttuna stórlega). ,,Įhęttulausar” fjįrfestingar meš mikla gróšamöguleika er ekki sś hugmynd sem kapķtalisminn byggir į. Til aš toppa žetta virtist žaš hafa veriš stundaš aš fella nišur eigin skuldir mešal starfsmanna fjįrmįlastofnanna, og žį vęntanlega į kostnaš hluthafa. Žetta į upptök sķn ķ afskipti rķkisins meš lagasetningum er varša fjįrmįlageirann. Ķ sögulegum skilning mį svo benda į žaš aš sjaldan eša aldrei hafa rķkis-afskipti boriš góšan įrangur ķ kapķtalķskum kerfum. Žaš sem geršist į Ķslandi mį miklu frekar kalla sišlausa eignaupptöku aušmanna į kostnaš kapķtalķskra fjįrfesta. Žį mętti einnig nefna peningaprentun yfirvalda śt um allan heim sem skekkti veršmyndun į fjįrmagni og breytti žannig óešlilega ž.e. gegn frumstefnu kapķtalismans žeim ašstęšum sem voru ķ peningaheiminum.

Hver er žįttur Evrópusambandsins ķ hruni bankanna?

Ég held aš fįir munu mótmęla žvķ aš Evrópusambandiš (ESB) er eitt stęrsta mišstżringarkerfi ķ heiminum ķ dag og veršur mišstżršara meš hverju įrinu sem žaš er starfandi.

Aš mķnu mati er ekki hęgt aš segja annaš en aš Evrópusambandiš beri töluverša įbyrgš erlendra afla į bankahruni ķslendinga (hér er ég ekki aš reyna aš fęra įbyrgšina frį bönkunum, einungis benda į fleiri uppsprettur). Žegar Ķsland geršist ašili aš Evrópska efnahagssvęšinu (EES) žį var žaš gert į žeim forsendum aš fyrirtęki (ķslensk sem og erlend) gętu starfaš innan svęšisins óhįš skrįningarstaš. Žaš er ekki hęgt aš segja annaš en aš ķslensku bankarnir hafi nżtt sér žetta og śtrįsin fór į fullt seinna meir undir žessum vęntingum. Bankarnir uršu hins vegar svo stórir aš ķslenski Sešlabankinn gat alls ekki veriš žrautavaralįnveitandi žeirra, a.m.k. ekki óstuddur. Žess vegna hefši mįtt bśast viš žvķ, gefiš žaš aš Ķsland var hluti af EES aš ašrir EES sešlabankar gętu ašstošaš ef į žyrfti. Af hverju ekki? Žaš geršu žeir hinsvegar ekki (og ķ fullri sanngirni bar žeim ekki skylda til) en žaš er athyglisvert sérstaklega ķ žvķ ljósi aš ķslensku bankarnir uršu aldrei gjaldžrota, heldur hrundu žeir vegna lausafjįrskorts annars vegar og įrįsar frį Bretum (sem orsakaši lausafjįrskort) hinsvegar. Ekki nóg meš žaš heldur fengu Bretar ašstoš Evrópusambandsins til aš neyša ķslenska skattgreišendur til žess aš taka į sig skuldbindingar vegna svokallašra Ice Save reikninga Landsbankans sem ķslenska rķkiš hafši hvorki stofnaš til, né bar įbyrgš į. Tryggingasjóšur innistęšueigenda og fjįrfesta er sjįlfseignarstofnun og starfar eftir reglum EES og ber įbyrgš į slķkum skuldbindingum. Žetta žżšir blįkalt aš Evrópusambandiš geršist utanaškomandi žrżstivald fyrir Breta gegn Ķslandi. Žį mį einnig benda į aš regluverk ESB var meingallaš ķ žessu samhengi og reiknaši ekki meš hruni en hafši engu aš sķšur mikil afskipti af kerfinu. Slķkt, įsamt žvķ aš vera léleg ašferšafręši stangast einnig algerlega į viš kapķtalķska stjórnun.

Aš öllu žessu sögšu žį skil ég ekki žį Ķslendinga sem nś vilja, eftir allt žetta, ganga į fund ESB og ręša mįlin. Burtséš frį hvaš stefnur eins og sjįvarśtvegstefna ESB kann aš fara meš landiš. Ķsland žarf ekki ašildarvišręšur til aš skilja hvaš er ķ raun ķ boši.

Persónulega žį finnst mér aš ķslendingar eigi aš hafa meira stolt og trś į sjįlfum sér en svo aš ętla aš skrķša ķ drullunni til žess afls sem svo hunsaši okkur og réšist sķšan į okkur liggjandi ķ kjölfariš.

Viršing

Tryggvi Hjaltason


 


Hér viš land er tališ aš hvalir éti um 6 milljónir tonna af sjįvarfangi įrlega

whaling-station-iceland-whalÉg hef lengi veriš žeirrar skošunar aš hvalveišar eigi aš stunda svo fremi sem fyrirtęki telji žęr aršbęrar og stofnar žoli veišar.  Til aš setja mig inn ķ mįliš grśskaši ég ašeins ķ žessi fręši.  Eftirfarandi pistill byggi ég į minni og žeim upplżsingum sem ég višaši aš mér ķ żmsum bókum og af żmsum vefsķšum.  Sannast sagna nennti ég ekki aš eltast viš aš geta heimilda og višurkenni ritstuld beri einhver slķkt upp į mig. 

Hvalveišar viš Ķsland
Hvalveišar viš Ķslandsstrendur eiga sér ekki żkja langa sögu.  Lengst af voru žęr stundašar af śtlendingum.  Ķslenskar heimildir greina frį žvķ aš hvalveišar hafi veriš stundašar viš Ķsland frį śtlendum skipum frį fyrstu įrum 17. aldar og fram į žį 18. Einkum voru žessar veišar stundašar viš Vestfirši og ķ fyrstu viršist eingöngu um spęnska Baska aš ręša.

Upphaflega var hvalur veiddur vegna kjötsins en žegar komiš var fram undir lok mišalda var lżsi hins vegar oršiš veršmętasta afuršin og į sextįndu öld var žaš notaš sem ljósmeti (og žótti taka öšru fram) en einnig ķ sįpu, viš sśtun og fataišnaš.

Ķslendingar hefja ekki veišar į Hval svo einhverju nemi fyrr en um 1935 og höfšu žęr žį veriš bannašar frį 1916 en žį setti Alžingi lög til aš koma ķ veg fyrir hvalveišar Noršmanna en įsókn žeirra žótti gengdarlaus.  Atvinnuveišar Ķslendinga stóšu til 1986 žegar Alžjóšahvalveiširįšiš fyrirskipaši tķmabundna stöšvun hvalveiša ķ atvinnuskyni.  Segja mį aš sķšan žį hafi mikill styrr stašiš um žessar veišar og deilan nįš hįmarki nś fyrir skömmu žegar Einar Kristinn fyrrverandi sjįvarśtvegsrįšherra gaf śt heimild til atvinnuveiša į nż.  Nśverandi rįšherra hefur svo aš vel ķgrundušu mįli įkvešiš aš breyta ekki žessari įkvöršun.

Rök meš og į móti
Eins og meš öll deilumįl er żmislegt sem męlir meš og żmislegt sem męlir į móti. Sterkustu rök sem fęrš eru fyrir veišibanni eru aš stofnar žoli ekki veiši og aš hvalveišar skaši feršažjónustu.  Viš žetta bętast svo tilfinningaleg rök svo sem žau aš hvalir séu greind spendżr og ekki megi nįlgast veišar į žeim į sama hįtt og į öšrum sjįvardżrum.  Žessi rök skyldi ekki vanmeta og vega žau sķst minna en önnur praktķskari rök.

Sjįlfur er ég žó stušningsmašur žess aš hvalveišar séu stundašar. 

Hvalur er nytjastofn sem žolir veiši. 
Įriš 1195 fór fram višamikil talning į hrefnu og var įętlaš aš heildarfjöldi vęri um 184 žśsund dżr ķ svo köllušum Miš - Atlandshafsstofni og NA Atlantshafsstofni og viš Ķslandsstrendur vęru um 43.000 dżr.  Samkvęmt talningum įrin 1987 og 1989 og fyrri merkingum viš strendur Kanada var įętlaš aš stofnstęrš langreyšar į N-Atlantshafi vęri a.m.k. 50 žśs. dżr og žar af um 25 žśsund hér viš land.  Samkvęmt talningunum 1995 voru um 9.200 sandreyšar ķ N-Atlantshafi.  Flest bendir svo til žess aš eftir margra įra frišum hafi žessir stofnar allir styrkst til muna, og ekki žarf žaš aš koma į óvart.  Reglugerš, Einars Kr. Gušfinnssonar, fyrirrverandi sjįvarśtvegsrįšherra um leyfi til veiša į 150 langreyšum į įri og 200 hrefnum veršur žvķ aš teljast afar hófstillt.

Hvalir eru ķ samkeppni viš śtgerš
Tališ er aš hver hvalur éti um žaš bil 2-4% af žyngd sinni į dag. Įętlaš hefur veriš aš žęr 83 tegundir hvala sem finnast ķ heiminum éti um 300 til 500 milljón tonn af sjįvarfangi įrlega. Žaš er um žaš bil 3 til 5 sinnum meira en fiskveišifloti allra landa aflar.

Hér viš land er tališ aš hvalir éti um 6 milljónir tonna af sjįvarfangi įrlega sem skiptist nišur ķ um 4 milljónir tonna af įtu og smokkfiski og 2 milljónir tonna af fiski. Hrefnan er langatkvęšamesta fiskętan.

Ef viš reiknum meš žvķ aš hver hrefna viš landiš éti 3% af žyngd sinni į dag og hrefnurnar séu 43.000 ķ kringum Ķsland, žį er heildarfęšan um žaš bil 9.030 tonn į dag af fęšu. Žetta er mišaš viš aš hrefnan sé aš mešaltali 7 tonn, en hrefna er oftast į bilinu 5 - 10 tonn į žyngd. Į įrsgrundvelli žżšir žetta aš bara hrefnustofninn ķ kringum landiš sé aš éta tępar 1,8 milljónir tonna af fęšu į įri mišaš viš aš hrefnan sé hérna ķ 200 daga į įri. Žessar tölur eru reiknašar śt frį upplżsingum Hafrannsóknarstofnunar og sżna fyrst og fremst grófa mynd af įti hvala. Hrefnan er ašeins einn hvalastofna af mörgum hér viš land og hafa allir žessir hvalir ķ kringum Ķsland gķfurleg įhrif į fiskistofna og ašra nytjastofna ķ sjónum.

Hvalveišar eru aršbęrar og atvinnuskapandi
Mat žeirra sem best žekkja til er aš įkvöršun Einars K. fyrrverandi sjįvarśtvegsrįšherra um atvinnuveišar geti leitt til žess aš til verši 250 til 300 störf viš veišar, vinnslu og önnur störf.  Ekki er ósennilegt aš žęr 150 langreyšar og 200 hrefnur sem nś veršur heimilt aš veiša gefi af sér 3000 til 3500 tonn af kjöti og rengi.  Vafalaust er slķkt magn afar veršmętt séu į annaš borš markašir fyrir kjötiš.  Vanir markašsmenn į žessu sviši telja aš svo sé.  Žaš er reyndar algerlega frįleitt aš rķkiš bregši fótum fyrir atvinnulķfiš į žeim forsendum aš ekki séu markašir til stašar.  Hafi fyrirtęki trś į žvķ aš hvalveišar séu aršbęrar og vķsindamenn telja stofninn žola veišina žį į aš hefja veišar.

Fylgt śr hlaši
Įvinningurinn af sjįlfbęrum hvalveišum snżst sem sagt ekki eingöngu um veršmęta- og atvinnusköpun sem tengist žeim beint. Meš skynsamlegri nżtingu hvalastofna vęri hęgt aš auka veiši į žorski og öšrum aršbęrum tegundum. Žar er veriš aš tala um tugi milljarša króna ķ śtflutningstekjum til višbótar žeirri veršmęta- og atvinnusköpun sem hvalveišarnar fęra okkur.

Vonbrigšin eru eftir sem įšur sś įkvöršun sjįvarśtvegsrįšherra aš heimld til atvinnuveiša séu eingöngu til eins įrs.  Žaš merkir aš birgjar geta ekki veriš vissir um aš varan (hvalkjöt) verši įfram ķ boši.  Markašssetning, vöružróun og fleira veršur erfiš žegar ekki er hęgt aš tryggja stöšugt framboš.  Verslanir hika viš aš veita hilluplįss og žar fram eftir götunum.  Ég óttast aš žessi įkvöršun valdi skaša en fagna žvķ aš hvalveišar hefjast nś innan skamms.


Til varnar stjórnmįlamönnum

3012706615_cdff6c18c8Ķmynd stjórnmįlamannsins – og žį sérstaklega alžingismanna – er ķ dag ekki eingöngu neikvęš, hśn er skašleg fyrir lżšręšiš. 

Stjórnmįlamenn eru séšir sem óheišarlegir einfeldningar sem nota öll tękifęri til aš skara eld aš eigin köku.  Žeir eru taldir hafa lķtiš vit į fjįrmįlum og stjórnun almennt.  Žeir eru ekki taldir bera hag žjóšarinnar fyrir brjósti viš įkvöršunartöku heldur litiš į žį sem mįttlausar strengjabrśšur ķ höndum aušmanna eša stjórnmįlaflokka.  Verst af öllu er svo ef žessu “vanhęfa” fólki dettur ķ hug aš ętlast til aš fį greitt fyrir störf sķn.

Persónulegt lķf žeirra er gjarnan dregiš inn ķ svišsljósiš og engu eirt.  Fjölmišlar hafa enda “license to kill” (rétt eins og James Bond) žegar aš stjórnmįlamönnum kemur.  Birtar eru kaušalegar myndir af žeim og žeim velt upp śr hverju žvķ atriši sem hugsanlegt er aš gera tortryggilegt.  Verst af öllu er ef stjórnmįlamašur skiptir um skošun og gildir žį einu žótt viškomandi hafi veriš višlošandi stjórnmįl ķ tugi įra.  Hann skal aldrei komast upp meš aš halda einhverju öšru fram en hann hefur įšur gert.  Slķkt er žį merki um vingulshįtt, ef ekki skķtlegt ešli.

Žetta veršur svo til žess aš mörgu góšu fólki ķ öllum flokkum hrķs hugur viš pólitķskri žįtttöku.  Žar meš er lżšręšiš ķ beinni hęttu.

Eitt af žvķ sem oft er gagnrżnt er įkvaršanafęlni stjórnmįlamanna.

Ég var nżlega minntur į vištal viš Davķš Oddsson ķ heilbrigšismįlum.  Žar sagši hann:
,,Vandamįl stjórnmįlamanns er aš hann žarf aš taka įkvaršanir žegar hann hefur 20 til 30% af ęskilegum upplżsingum til stašar.  En svo getur sagnfręšingur gagnrżnt viškomandi haršlega žegar hann löngu sķšar hefur sjįlfur 70 til 80% upplżsinganna fyrir framan sig.  Ef stjórnmįlamašur ętlar ekkert aš ašhafast fyrr en hann hefur sama upplżsingamagn og sagnfręšingur veršur honum ekki mikiš śr verki."

Ég kannast sjįlfur viš flesta žeirra sem sitja į žingi og sumir žingmenn eru góšir vinir mķnir og kunningjar.  Ķ višbót žekki ég hundruši sveitarstjórnarmanna um allt land.  Žaš sem allt žetta fólk į sameignlegt, ķ öllum flokkum, er samfélagsleg įbyrgš.  Upp til hópa er žetta vinnusamt og strangheišarlegt fólk sem ekki mį vamm sitt vita.  Žaš vinnur undir miklu įlagi og er mešvitaš um įbyrgš sķna.

Ég dįist af öllu žvķ fólki sem nś er aš bjóša sig fram ķ prófkjörum fyrir flokkana žvķ įn žeirra myndi lżšręšiš ekki virka.

Ég hvet fólk til aš lįta af neikvęšri umręšu um persónur žeirra sem gefa sig ķ žįtttöku į sviši stjórnmįla.  Mįlefni er naušsynlegt aš ręša og žótt ég virši skošanir allra žį žykir mér lķtiš til sumra mįlefna koma.  Ég vil veiša hvali, og žykir lķtiš til žess koma žegar einhver vill friša žessi dżr.  Ég vil ekki ganga ķ ESB og sé ekki žį Evrópudżrš sem sumir sjį.  Ég er į móti hįtekjuskatti og tel žį hafa į röngu aš standa sem bįsśna um slķkt.   Ég er algerlega į móti eignaupptöku bęši ķ sjįvarśtvegi og vķšar og óttast afleišingar žeirrar ašferšarfręši.  Ég dįist hinsvegar af fólkinu į bak viš allir žessar skošanirnar og śtiloka ekki aš ég hafi į röngu aš standa ķ einhverjum mįlefnum.  Ef svo er žį įskil ég mér rétt til aš skipta um skošun.

Ég held aš žaš sé viš hęfi aš enda žennan pistil į einni af uppįhalds tilvitnunum mķnum.  ,,Frelsi er ekki til neins ef žaš felur ekki ķ sér frelsi til aš gera mistök” (Mohands Ghandi).


Fréttatilkynning, erum ekki į leiš ķ framboš

web_xdViš bęjarfulltrśar Sjįlfstęšisflokksins ķ Vestmannaeyjum höfum nś sent frį okkur svo hljóšandi fréttatilkynningu: 

Įkvešiš hefur veriš aš prófkjör um val frambjóšenda Sjįlfstęšisflokksins ķ Sušurkjördęmi fyrir alžingiskosningar voriš 2009 fari fram 14. mars nęstkomandi. Eins og ętķš eru margir oršašir viš prófkjörsframboš enda rķk krafa um endurnżjun ķ kjördęminu.  Mešal žeirra sem tķtt eru oršuš viš framboš erum viš undirritašir bęjarfulltrśar Sjįlfstęšisflokksins ķ Vestmannaeyjum.

Eftir aš įkvöršun var tekin um prófkjör höfum viš fundiš fyrir miklum stušningi vķšsvegar śr kjördęminu og žykir okkur vęnt um žann stušning.  Enn vęnna žykir okkur žó um hvatningu ķbśa ķ Vestmannaeyjum um aš halda įfram žeim störfum sem unnin hafa veriš į kjörtķmabilinu.

Staša Vestmannaeyja er um žessar mundir afar sterk og hefur ķbśum nś tekiš aš fjölga ķ fyrsta skipti ķ 18 įr.  Atvinnulķf samfélagsins stendur styrkum stošum og śtlit er fyrir aš svo verši įfram.  Skuldir hafa veriš greiddar nišur um 1,2 milljarša og engin nż lįn veriš tekin į kjörtķmabilinu.  Bęjarsjóšur Vetmannaeyja er rekinn hallalaust og skilar rekstrarafgangi.  Miklar verklegar framkvęmdir hafa veriš settar ķ gang og enn fleiri eru framundan.  Stutt er oršiš ķ grķšarlegar framfarir ķ kjölfar breyttra samgangna žegar Herjólfur hefur siglingar ķ Land-Eyjahöfn 1. jślķ 2010.  Žar meš veršur hęgt aš sigla 7 sinnum į dag į 25 mķnśtum milli lands og Eyja ķ staš žriggja klukkutķma tvisvar į dag.  Vestmannaeyingar geisla nś af sjįlfstrausti, samhug og trś į framtķšina enda er hśn björt fyrir Vestmannaeyjar.

Hinu er žó ekki aš leyna aš blikur eru į lofti og mikilvęgt aš sofna ekki į veršinum.  Stašan į fjįrmįlamarkaši er višsjįrverš. Rķkiš hyggst draga verulega śr sķnum rekstri og žótt ženslan hafi ekki nįš til Vetmannaeyja viršist stefnt aš nišurskurši žar.  Įkvešnir stjórnmįlaflokkar stefna leynt og ljóst aš įkvöršunum sem kunna aš stofna framtķš Vestmannaeyja ķ hęttu.   Klęr kreppunnar nį žvķ mišur til Vestmannaeyja eins og annarra staša. Vęnleg staša getur žvķ veriš fljót aš breytast til hins verra ef ekki er gętt aš.

Viš bęjarfulltrśar Sjįlfstęšisflokksins höfum žvķ tekiš sameiginlega įkvöršun um aš rjśfa ekki žį samstöšu sem veriš hefur um störf bęjarstjórnar Vestmannaeyja.  Žaš hefur aldrei žótt hyggilegt aš skipta um klįr ķ mišri į og žį sérstaklega ekki žegar įin er straumžung og erfiš višureignar.  Viš undirrituš fengum traust bęjarbśa til aš ljį bęjarfélaginu starfskrafta okkar ķ fjögur įr og fyrir žaš erum viš žakklįt.  Viš teljum žvķ ekki rétt aš hverfa frį störfum į okkar fyrsta kjörtķmabili.

Viš munum žvķ ekki gefa kost į okkur ķ prófkjöri Sjįlfstęšisflokksins ķ Sušurkjördęmi.

Elliši Vignisson, bęjarstjóri
Pįley Borgžórsdóttir, bęjarfulltrśi
Pįll Marvin Jónsson, bęjarfulltrśi
Gunnlaugur Grettisson, bęjarfulltrśi


Hefjast žį skrif į nż

gengiIllu heilli hafa skrif į žessa sķšu ekki įtt sér staš sķšan 12. mars 2008.  Sķšan žį hefur efnahagskerfi hins vestręnaheims hruniš, bankarnir į Ķslandi fariš į hausinn og komin vinstristjórn į Ķslandi.  Gengisvķsitalan hefur fariš śr 136,3 (žegar fęrslan var sett inn 12. mars) og ķ 193,4 (nśna įšan).  Hęst fór hśn ķ 248,3 1. des. (sjį mynd hér til hlišar)

Ekki er vķst aš hér sé um orsakasamhengi aš ręša en óžarfi aš tefla į tępasta vaš og žvķ mun ég hefja hér skrif aš nżju og axla žannig įbyrgš į hruninu.

Fyrsti pistill kemur inn sķšar ķ dag.


Gömul auglżsing sem skżrir hlutverk Sparisjóšsins fyrir Eyjamönnum

blikEitt af žvķ skemmtilegra sem ég geri er aš grśska.  Stundum stel ég mér tķma og kynni mér eitthvaš sem ég ekki myndi lęra annars.  Seinustu helgi rakst ég til dęmis į bók um tónlist sem ég vissi ekki aš ég ętti og las ég mér žį lķtillega til um finnska tónskįldiš Sibelius.  Lesturinn stafaši ekki af óbilandi įhuga į klassķskri tónlist (er ekki einu sinni viss um aš ég myndi žekkja nokkurt lag meš Sibelius) heldur vegna žess aš mér finnst gaman aš grśska, grśsksins vegna.

Žvķ mišur gefst mér ekki oft tķmi til aš grśska en kvöldiš ķ kvöld var kjöriš ķ grśsk.  Konan ķ saumaklśbbi, börnin sofnuš, félagarnir komust ekki til aš tefla eins og viš gerum oftast žegar konurnar eru ķ saumaklśbbum.  Allt klįrt og fyrir valinu varš lestur į tķmaritinu Blik frį 1965.

Žaš sem vakti mestan įhuga minn ķ žessu skemmtilega riti var auglżsing frį Sparisjóši Vestmannaeyja (sjį mynd hér til hlišar).  Auglżsingin er svo hljóšandi:

Sparisjóšur Vestmannaeyja,
greišir yšur įvallt hęstu vexti af sparifé yšar.  Hann annast innheimtur.

Sannleikur um Eyjabśa:
Vestmanneyingar!

Sparisjóšur Vestmannaeyja hefir lįnaš Eyjafólki į undanförnum įrum um 900 fasteignalįn, samtals um 25 milljónir króna.  Žetta er įrangur af góšvilja Eyjabśa til Sparisjóšsins og traust į honum og starfi hans.  Aukum sparifé Sparisjóšs Vestmannaeyja og įrangurinn segir til sķn ķ bęjarfélaginu: auknar byggingarframkvęmdir til mannsęmandi lķfs og framfara, - framkvęmdir til hagsęldar Eyjabśum ķ heild, einstaklingum sem atvinnufyrirtękjum. 

Įgóši af rekstri Sparisjóšsins rennur ķ varasjóš hans eša til menningarframkvęmda ķ bęnum, žvķ aš sparisjóšurinn er sjįlfeignarstofnun en ekki hlutafélag.  Žvķ meira sparifé, sem Eyjabśar leggja inn ķ Sparisjóšinn, žvķ meira fé veršur aš senda framleišslustarfinu annarstašar frį og žannig eykst fjįrmagniš ķ bęnum bęjarbśum til hagsęldar.

Žetta er sś stašreynd og sś fjįrmįlaviska, sem Eyjafólk skilur.  Žaš hafiš žiš Eyjabśar sżnt ķ verki gagnvart Sparisjóšnum.

Sparisjóšurinn, stjórnendur og stofnfjįreigendur, hefur sem sagt alla tķš haft hlutverk sjóšsins į hreinu. 


Réttist hlutur landsbyggšarinnar viš kólnun hagkerfisins?

IMG_5092Nś eru blikur į lofti ķ ķslenska hagkerfinu.  Įlag į skuldatryggingar bankanna hękkušu eftir aš Moody’s lękkaši lįnshęfiseinkunn stóru bankanna.  Fyrir helgi bętti Moody“s svo um betur og breytti horfum fyrir lįnshęfi ķslenska rķkisins śr stöšugum ķ neikvęšar.  Eftir sem įšur er rķkiš meš hęstu lįnshęfiseinkunn hjį fyrirtękinu eša Aaa.  Žetta byggir matsfyrirtękiš ekki hvaš sķst į žvķ aš frekari vöxtur bankakerfisins erlendis geri rķkinu erfitt um vik aš bregšast viš hugsanlegri fjįrmįlakreppu sem žó er sögš afar ólķkleg ķ tilkynningu Moody“s. (myndin hér til hlišar sżnir son minn ķ kuldanum ķ Eyjum fyrir viku.  Spurning hvort kuldinn ķ hagkerfinu veršur jafn mikill).

Fjįrmögnun nś er žvķ dżrari en įšur og jafnvel bjartsżnustu menn farnir aš horfast ķ augu viš “lendingu” ķ velmeguninni.  Svo mikiš er vķst aš bankar og fjįrmįlastofnanir eru byrjašir į hagręšingarašgeršum meš fękkun starfsfólks og sölu įkvešinna žįtta śt śr rekstri. 

Svo viršist žvķ vera sem Sešlabankanum sé aš verša aš ósk sinni.  Ég spįi žvķ hér meš aš innan fįrra vikna verši stżrivextir lękkašir og jafnvel ķ byrjun aprķl.

Sem betur fer er atvinnuleysi en hverfandi lķtiš žvķ žrįtt fyrir hagręšingarašgeršir fjįrmįlastofnanna, nišurskurš žorskkvóta, verkloka ķ stórišjuframkvęmdum og fleira var atvinnuleysi einungis 1% ķ janśar skv. tölum Vinnumįlastofnunar. 

Žaš sem sett gęti strik ķ žess spį er aš 12 mįnaša veršbólga er 6,8% ķ dag og margir telja śtlit fyrir aš hśn aukist.  Af sjįlfsögšu verša stżrivextir ekki lękkašir į mešan svo er.

Svo er žaš nįttśrulega sś sögulega stašreynd aš žegar kreppir aš ķ hagkerfinu žį réttist hlutur landsbyggšarinnar ķ samręmi viš höfušborgarsvęšiš.  Fjįrmagniš leitar žį gjarnan ķ frumgreinarnar žar sem meiri “veruleiki” er į bak viš fjįrfestingar.  Fólkiš losnar į sama tķma undan sogkrafti ženslunnar ķ borginni og leitar heim į nż.  Žaš er óneitanlega gaman aš velta žvķ fyrir sér hvort slķkt verši upp į teningnum nśna eša hvort žjóšfélagslegar og hagfręšilegar ašstęšur leiši sömu nišursveiflu yfir landsbyggšina og yfir hitaveitusvęšiš.  Reyndar tel ég svo ekki verša enda hefur ženslan ekki nįš hingaš og žvķ ekki lķklegt aš nišursveiflan nįi heldur hingaš.

Svo er óneitanlega mikill styrkur fyrir Vestmannaeyjar hversu sterk sjįvarśtvegsfyrirtękin hér eru sem og Vestmannaeyjabęr.  Ķ fyrsta skipti ķ sögu sveitarfélagsins er ekki gert rįš fyrir neinni lįntöku, žrįtt fyrir miklar framkvęmdir, og ķ ljósi žess hversu dżrt lįnsfé er žį prķsa ég mig enn sęlli meš žessa góšu stöšu.


Til móts viš betri bę, gestapenni

Į lķtilli eyju, žar sem ķbśar hugsa stórt, skipta skipulags- og umhverfismįl afar miklu.  Skipulagsmįl hafa ķ fįatķma veriš fyrirferšameiri en seinustu tvö įr.  Eftirspurn eftir lóšum hefur veriš meš eindęmum mikil og į žaš bęši viš um atvinnushśsnęši, einbżlishśs og fjölbżlishśs.  Af žessum įstęšum hefur formašur skipulagsrįšs, Gunnlaugur Grettisson tekiš viš įskorun minni og gerist hér meš gestapenni og skrifar hér um skipulagsmįl ķ Vestmannaeyjum

Til móts viš betri bę.
Gestapenni: Gunnlaugur Grettisson skrifar um skipulagsmįl

_MG_4754Landrżmi ķ Vestmannaeyjum er af augljósum įstęšum takmörkuš aušlind og ber okkur aš umgangast hana sem slķka. Mikil breyting hefur oršiš sl. įr ķ skipulagsmįlum ķ Eyjum einkum žegar kemur aš lóšaśthlutunum. Allt snżst žetta um framboš og eftirspurn. Viš höfum reynt aš vera į undan eftirspurninni meš žvķ aš skipuleggja nż svęši sem og aš benda įhugasömum ašilum į lóšir ķ grónum hverfum. En eftirspurnin er mikil og mį segja aš hśn hafi aukist jafnt og žétt sl. mįnuši. Žaš er stefna okkar aš hafa stöšugt ķ boši góšar byggingalóšir fyrir ķbśšarhśs og fyrirtęki. Žaš hefur žvķ mętt mikiš į starfsmönnum okkar į Umhverfis- og framkvęmdasviši en žar eins og öšrum stöšum ķ bęjarkerfinu erum viš vel mönnuš hęfu starfsfólki. Margar lóšaśthlutanir koma bęši til afgreišslu hjį Umhverfis og skipulagsrįši og Framkvęmda- og hafnarrįši og hafa rįšin unniš mjög vel saman žegar svo ber viš.

Ķbśšarhśsnęši
Į vef Vestmannaeyjabęjar er aš finna kort yfir lausar lóšir ķ sveitarfélaginu. Margar lóšir eru ķ boši og eru žar bęši um aš ręša lóšir ķ eldri hverfum sem og nżjar götur og žį bęši fyrir einbżli sem og fjölbżli. Į sķšustu fundum Umhverfis- og skipulagsrįšs hefur fjölmörgum lóšum śthlutaš.

Nżjar lóšir ķ boši.
Į sl. įri var sett ķ gang vinna viš aš skipuleggja nżjar lóšir fyrir ķbśšarhśs um leiš og gjaldskrį lóšagjalda var endurskošuš meš žaš fyrir augum aš gatnageršargjald skuli standa undir gatnageršinni sjįlfri. Fyrsta gatan sem lagt var af staš meš var lenging Litlageršis til vesturs og fékk sś įkvöršun mjög góšar vištökur. Skipulagšar voru fjórar einbżlishśsalóšir sem svo voru bošnar śt. Eftirspurn var meiri en framboš og žvķ var sżslumašur fenginn til žess aš draga śt heppna lóšahafa. Žeir hafa nś skilaš inn teikningum sem hefur rįšiš samžykkt. Um er aš ręša glęsileg hśs og veršur gaman aš sjį žau rķsa į nęstu misserum.  Ķ nęsta nįgrenni viš Litlagerši eru žegar ķ boši fleiri góšar lóšir s.s. ķ Sušurgerši, Mišgerši og Austurgerš og einnig viš Smįragötu.
Ķ Vesturbęnum er nżbśiš aš śthluta öllum lóšunum ķ sķšari nżja botnlanganum ķ Bessahrauni og margir ašrir spennandi kostir ķ nęsta nįgrenni s.s. viš Įshamar, Bśhamar, Dverghamar og vķšar.

Lóšir ķ eldri hverfum.
Mikill įhugi hefur einnig veriš į lóšum ķ grónum hverfum og hefur rįšiš į sķšustu mįnušum śthlutaš įgętum fjölda žannig lóša til einstaklinga og verktaka. Žegar byggt er ķ eldri hverfi žarf aš gęta sérstaklega samręmis og bera viršingu fyrir žvķ umhverfi sem fyrir og gilda įkvešnar reglur žar um. Stór bygging rķs nś į Baldurshaga og bśiš er aš śthluta lóš fyrir fjölbżlishśs viš Hilmisgötu.
Eins og įšur segir er aš finna kort yfir lausar lóšir į vef Vestmannaeyjabęjar. Žétting byggšar er mikilvęg og veršur götumyndin mun skemmtilegri žegar bśiš er aš stoppa ķ götin sem svo mį aš orši koma.

Lóšir fyrir atvinnuhśsnęši.
Atvinnurekendur ķ Vestmannaeyjum hafa ekki lįtiš sitt eftir liggja og žar mį nefna mikla įsókn ķ lóšir į Eišinu. Žar er nś aš rķsa glęsileg kęli- og frystigeymsla Vinnslustöšvarinnar og bśiš aš śthluta stórri lóš fyrir vatnsverksmišju į nęstu lóš. Meš žeim śthlutunum eru flestar lóšir į Eišinu farnar en ef Stórskipahöfn noršan Eišis veršur aš veruleika mun koma til meiri uppfylling žar sem žżšir aftur fleiri góšar lóšir sem og gįma og athafnasvęši. Sį möguleiki er sannarlega spennandi fyrir okkur og stórskipahöfn naušsynleg fyrir Eyjar žegar til framtķšar er litiš. Af öšrum mįlum mį nefna, nżja landvinnslu VSV, umsókn Ķslandspósts um lóš fyrir nżtt pósthśs og lóšaumsókn Godthaab ķ Nöf. Žį hefur Ķsfélagiš möguleika į byggingu kęli- og frystigeymslu į lóš sinni og bjórverksmišja er ķ buršarlišnum.

Nęstu skref.
Umhverfis- og skipulagsrįš hefur žegar sett af staš grunnvinnu viš skipulagningu ķbśšarhśsalóša viš Hraunveg,  sunnan Hraunbśša og vestan viš Hrauntśn. Žaš er gert rįš fyrir einbżlishśsum, parhśsum og rašhśsum. Svęšiš er grķšarlega spennandi ķ ljósi nįlęgšar viš Hamarsskóla, Kirkjugerši og Hraunbśšir. Einnig hafa komiš fyrirspurnir um einbżlishśsalóšir meš möguleika į aš hafa lķtiš hesthśs į lóšinni eins og vķša er veriš aš bjóša upp į. Žaš mįl er ķ skošum hjį rįšinu og standa vonir okkar til žess aš viš nįum aš skipuleggja og bjóša žess hįttar svęši į nęstu įrum.
Annaš spennandi svęši sem nefna mį er t.d. malarvöllurinn viš Löngulįg. Meš tilkomu nżs ķžróttahśss viš Hįsteinsvöll žar sem m.a. veršur vetraręfingaašstaša fyrir knattspyrnu og frjįlsar ķžróttir minnkar žörfin fyrir malarvöllinn. Svęšiš er mjög mikilvęgt og ekki sķšur dżrmętt. Žar mį sjį fyrir sér sambland af ķbśšarbyggš, verslun og žjónustu sem og svęši fyrir léttan išnaš. Žaš gildir um žetta svęši sem og önnur aš gęta žarf aš umhverfinu og bera viršingu fyrir žvķ sem fyrir er ķ nęsta nįgrenni. Tryggja žarf žeim athöfnum og višburšum sem ķ dag fara fram į svęšinu annan nżjan og s.s. ķžróttaiškun sem og įrlega žrettįndagleši ĶBV.

Aš lokum.
Kjörnir fulltrśar eiga aš leggja lķnunar og įkveša leikreglurnar ķ samręmi viš gildandi lög og reglur. Ef fariš er aš žeim leikreglum er ekki sķšur mikilvęgt aš kjörnir fulltrśar séu ekki mikiš aš žvęlast fyrir einkaframtakinu heldur leyfa žvķ aš blómstra. Einungis žannig fįum viš žann bę sem viš viljum bśa ķ, žann bęjarbrag viš eigum skiliš og žaš mannlķf sem er best.

Gunnlaugur Grettisson
formašur Umhverfis- og skipulagsrįšs Vestmannaeyjabęjar.


Į aš friša lošnu svo žorskurinn hafi meira aš éta?

lodnuveidarĶ dag sat ég fund žar sem fyrrverandi sjįvarśtvegsrįšherra og nśverandi fjįrmįlarįšherra fęrši śtgeršamönnum ķ Vestmannaeyjum žęr fréttir frį sjįvarśtvegsrįšherra aš lošnuveišibann hefši veriš numiš śr gildi.  Žaš liggur žvķ fyrir aš heimilaš veršur aš veiša um 60.000 tonn ķ višbót.  Aušvitaš er verulegur skaši žegar skešur en ķ öllu falli veršur įfalliš minna en žaš hefši annars oršiš.  Skipin eru nś żmist komin į mišin eša į leiš žangaš.  Myndin hér til hlišar sżnir stašsetningu skipanna eins og hśn er nśna kl. 18.00.

Eftir stendur aš sitt sżnist hverjum um žess įkvöršun.  Til eru žeir sem vilja friša lošnuna til aš žorskurinn hafi meira aš éta.  Žar sem fiskifręši er ekki mķn sérgrein žį leitaši ég til fiskifręšings til aš leggja mat į žessa skošun.  Ég hafši žvķ samband viš Jón Kristjįnsson fiskifręšing og samžykkti hann aš gerast gestapenni hér hjį mér. 

Grein sś sem hér fer į eftir er hans svar viš žessari umręšu.  Į žaš skal minnt aš gestapennar sjįlfir eru įbyrgir fyrir skrifum sķnum og ber ekki endilega aš setja jafnašarmerki milli skošana žeirra og minna.

Į aš friša lošnu svo žorskurinn hafi meira aš éta? - Svariš er nei.
Gestapenni: Jón Kristjįnsson, fiskifręšingur

Pic2Jón Kristjįnsson skrifar um fęšužörf žorskstofnsins og lošnu: "Eina rįšiš til aš bęta vöxt og holdafar žorsksins er aš veiša meira af honum. Meš žvķ aš veiša meiri žorsk er unnt aš veiša meira af lošnu."

MIKIŠ er rętt og ritaš um aš friša žurfi lošnu til žess aš žorskurinn fįi meira aš éta, en hann er nś meš horašasta móti, žyngd eftir aldri ķ sögulegu lįgmarki aš sögn Hafró. Žaš žżšir aš hann hefur gengiš nęrri fęšudżrum sķnum og vantar meiri mat. Ekki er aš undra žó nżlišun bregšist žvķ vęntanlega étur žorskurinn eigin afkvęmi įn žess aš spyrja um skyldleikann. En borgar sig aš friša lošnu?
Reynslan śr fiskeldi sżnir aš fóšurstušull lošnu er um 7 ķ lokašri kvķ. Til žess aš žyngjast um eitt kg, žarf žorskur ķ kvķ aš éta 7 kg af lošnu. Ķ nįttśrunni, žar sem žorskurinn žarf aš eyša orku ķ aš eltast viš brįšina, mį reikna meš hęrri fóšurstušli, segjum 10.

Reikna veršur meš aš žorskurinn geti ekki nżtt sér alla žį lošnu sem viš veišum ekki. Gefum okkur 60% nżtingu žvķ žaš eru einnig ašrar fisktegundir aš eltast viš lošnuna.
Af žyngdaraukningunni sem veršur į žorski er leyfilegt aš veiša 25% og af žvķ sem veitt er fer 20% ķ slóg og innvols. Lķtur žį dęmiš svona śt mišaš viš 1.000 kg af lošnu:
1.000 kg óveidd lošna x 0,6 (nżting) x 0,10 (fóšurstušull) x 0,25 (aflaregla) x 0,8 (slęgšur fiskur) = 12 kg seljanlegur žorskur.

Hlutfalliš lošna/ žorskur, mišaš viš žessar forsendur, er um 100, žvķ žarf žorskur aš vera 100 sinnum veršmętari en lošna til aš ašgeršin beri sig. Vķšs fjarri er aš svo sé.
Bent hefur veriš į aš ašalfęša žorsksins sé lošna og hann sé algjörlega hįšur henni. En hvašan kemur lošnan? Hver stjórnar henni?

Lošnan hrygnir viš Sušur- og Vesturströndina aš vori og seišin dreifast meš straumi ķ kring um land. Unglošan heldur sig į landgrunninu fyrstu tvö sumrin, gengur žį noršur ķ höf og kemur aftur til hrygningar eftir rśmt įr. Žaš er sś lošna sem flotinn okkar veišir en veišar į ókynžroska unglošnu heyra nś oršiš sögunni til.

Lošnan er mikilvęgust žorskinum sem fęša į mešan hśn er aš alast upp į grunnslóšinni. Stóra hrygningarlošnan, sś sem ber uppi lošnuaflann, nżtist žorskinum hins vegar ašeins žann stutta tķma sem hśn gengur til hrygningar og žį ašeins žar sem hśn fer um. Oft étur žorskurinn yfir sig og žvķ hlżtur hśn aš nżtast fremur illa til vaxtar auk žess sem žetta gerist į kaldasta tķma įrsins.
Sś stašreynd aš žorskurinn nęrist į uppvaxandi lošnu gerir žaš aš verkum aš žaš er ķ raun hann sem stjórnar žvķ meš įti sķnu hve mikiš af lošnu gengur noršur ķ höf til aš fita sig og koma sķšan aftur til hrygningar viš Sušurland. Žannig hefur žorskurinn sjįlfur mikil įhrif į lošnustofninn.
Nęr alltaf er žvķ haldiš fram aš žorskur sé smįr vegna žess aš žaš vanti lošnu. – Er žaš ekki fremur svo aš hlutfallslega stór žorskstofn sé horašur vegna žess aš hann hafi gengiš of nęrri lošnunni, og minnkaš žannig stofninn?

Svartfugl lifir lķka į lošnu og sandsķli og horašur svartfugl er merki um vöntun žessara tegunda. – Į sama svęši er horašur žorskur! Hver er sökudólgurinn?
Žorskveišar fyrir Noršurlandi hafa veriš ķ lįgmarki ķ tvo įratugi. Ķ kvótakerfi meš takmörkušum žorskafla geta menn ekki stundaš veišar į svęšum sem gefa nęr eingöngu žorsk. Žorskkvótinn er notašur sem ašgangur aš öšrum tegundum. Vegna lķtils veišiįlags hefur žorskurinn óįreittur fengiš aš éta upp rękjuna, lošnuna og sandsķliš e.t.v. lķka.
Žegar svo żsustofninn stękkaši bęttist honum öflugur lišsauki, en żsan étur lošnuna sem er ofan ķ sandinum, hrogn og seiši.

Hafa ber ķ huga aš fęšužörf žorskstofnsins er af stęršargrįšunni 1.000 (žśsund) tonn į klukkutķmann allan įrsins hring. Eina rįšiš til aš bęta vöxt og holdafar žorsksins er aš veiša meira af honum. Smįvegis lošnugjöf bżr bara til fleiri svanga žorska. Meš žvķ aš veiša meiri žorsk er unnt aš veiša meira af lošnu. Tvöfaldur bónus og svartfugl ķ kaupbęti.
Nś sem aldrei fyrr žarf aš ręša vistfręši, samhengiš ķ nįttśrunni, og hętta aš einblķna į ofveiši. Eins žarf aš gera tilraunir. Hvernig vęri aš gefa žorskveišar frjįlsar um tķma į stórum svęšum fyrir Noršurlandi og sjį hvaš gerist?

Höfundur er fiskifręšingur og starfar sjįlfstętt.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband